ALITVA Agricultural Biotechnology ALITVAAgricultural Biotechnology

Tyrimai ir lauko įrodymai

Sapropelis: 10 000 metų ežerų biologijos, patikrinta lauke

SOILFERT gaminamas iš gėlųjų ežerų sapropelio. Čia rasite tyrimus apie šią žaliavą: ką ji turi, kodėl ES ją leidžia ekologinėje gamyboje ir ką parodė lauko bandymai ant pliko karjero smėlio Lietuvoje.

10 000+metų natūralaus formavimosi poledynmečio ežeruose
1,5–2 mlrd. m³sapropelio išteklių Lietuvoje – daugiausia ES
20–35 %huminių ir fulvo rūgščių sausojoje medžiagoje
5 kartusmažiau dirvožemio gerintojo įterpiant į šaknų zoną

Video · 2:44

„Scarabaeus“ projekto komanda

Keturi mokslų daktarai, trys patentuotų technologijų autoriai, inžinierius ir rinkos analitikas pristato sapropelio perdirbimo ir įterpimo į šaknų zoną technologiją (2:44).

Atsisiųsti MP4 · 720p

01

Kas yra sapropelis?

Sapropelis – organinės ir mineralinės kilmės nuosėdos, susidarančios gėlųjų ežerų dugne, kai augalų ir gyvūnų liekanos skaidosi be deguonies. Šie klodai buvusiose ledynmečio zonose kaupėsi pastaruosius 10 000 metų.

Tai atsinaujinantis išteklius, tačiau atsinaujina lėtai – apie 2–3 mm per metus. Lietuvoje yra apie 1,5–2 mlrd. m³ sapropelio – didžiausi ištekliai Europos Sąjungoje.

Sprendimas: tikslus įterpimas į šaknų zoną

Vidutinė mišraus tipo sapropelio sudėtis

Vanduo: apie 95 %Sausoji medžiaga: apie 5 %, iš jos
Organinė medžiaga60–90 %
Huminės ir fulvo rūgštys20–35 %
Organinė anglis (Corg)42–53 %
Azotas (N)3–5 %
Fosforas (P)0,05–0,09 %
Kalis (K)0,2–0,5 %
Aminorūgštys4–6 %
Angliavandeniai, lipidai, vitaminai2–4 %
Makro- ir mikroelementaiCa, Mn, Fe, S, Zn, Cu, B

pH 5,2–6,0

02 · EU 354/2014 · EU 2021/1165

Leidžiama ES ekologiniame ūkininkavime

2014 m. balandžio 8 d. Europos Komisija į ekologinėje gamyboje leidžiamų trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių sąrašą įtraukė organinėmis medžiagomis turtingas gėlųjų vandens telkinių nuosėdas, susidariusias be deguonies (pvz., sapropelį) (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 354/2014, keičiantis Reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priedą). Šis įrašas perkeltas į dabartines taisykles – Reglamento (ES) 2021/1165 II priedą.

  • Tik nuosėdos, gautos tvarkant gėluosius vandens telkinius arba iš buvusių gėlųjų vandenų plotų
  • Kasama darant kuo mažesnį poveikį vandens ekosistemai
  • Tik iš šaltinių be pesticidų, patvariųjų organinių teršalų ir naftos tipo medžiagų

Didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos, mg/kg sausosios medžiagos

0.7Kadmis
70Varis
25Nikelis
45Švinas
200Cinkas
0.4Gyvsidabris
70Chromas (bendras)
neaptinkamasChromas (VI)

03

Ilga naudojimo istorija

  1. SenovėSenovės Egipte ir Mesopotamijoje potvynių atneštos organinės gėlavandenės nuosėdos buvo žemdirbystės pagrindas.
  2. XVIII a.Pskovo ir Novgorodo krašto ūkiuose iš sapropelio buvo kuriami dirbtiniai juodžemio laukai.
  3. Nuo 1984 m.Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialas stebi sapropelio poveikį dirvožemiui. Derlingumo efektas išlieka 10–14 metų.
  4. 1989–2004 m.Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos mokslininkai atliko lauko bandymus smėlinguose dirvožemiuose JAE, Egipte ir Bahreine. Derlius priartėjo prie Nilo deltos derliaus.
  5. 2012–2014 m.Tarptautinės sapropelio konferencijos Vilniuje (2012, 2014) ir Rygoje (2013).
  6. 2014–2018 m.Trys Lietuvos patentai sapropelio perdirbimui ir naudojimui: LT 6043, LT 6247, LT 6496.
  7. 2019–2021 m.ES bendrai finansuotas projektas J05-LVPA-K-04-0095: žemės ūkio mašina „Scarabaeus“.

04

Problema, kurią turėjo išspręsti bandymai

Žalias sapropelis puikiai tinka dirvožemiui, tačiau jį sunku naudoti dideliu mastu:

95 % vandens

Šviežią sapropelį daugiausia sudaro vanduo, todėl jis sunkus, o transportuoti brangu.

Virsta „keramika“

Jei nesuardoma koloidinė struktūra, išdžiūvęs jis virsta kieta mase, kurios negali pasisavinti augalų šaknys ir mikroorganizmai.

60 t/ha

Įprastam smėlingos žemės gerinimui reikia apie 60 t/ha – tai apie 36 000 € investicijų į hektarą.

Transporto kaina

Apie 100 € už toną iki tokių rinkų kaip Šiaurės Afrika ir Artimieji Rytai.

05 · Scarabaeus · J05-LVPA-K-04-0095

Sprendimas: tikslus įterpimas į šaknų zoną

Mašina „Scarabaeus“ sapropelio dirvožemio gerintoją įterpia tiesiai į šaknų zoną po sėklų eile, užuot paskleidusi jį po visą lauką. Bandymai vyko 2019–2021 m. Serapiniškių žvyro karjero smėlyje, kurio savybės artimos dykumos gruntui, dalyvaujant VDU Žemės ūkio akademijos, Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto bei Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos mokslininkams.

11–12 t/haduoda tokį patį derlių kaip 60 t/ha, paskleistų įprastu būdu
5 kartusmažiau gerintojo ir apie 5 kartus mažesnės investicijos į hektarą
4–5 metaivieno įterpimo poveikio trukmė
iki 50 %mažiau laistymo vandens nei optimali norma

Video · 6:18

Lauko bandymai Serapiniškių karjere, 2020 m.

Sėja, augimas ir derliaus nuėmimas gryname karjero smėlyje, dalyvaujant VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams (6:18).

Atsisiųsti MP4 · 720p

Lauko bandymai Serapiniškių karjere, 2020 m.
Bulvės
Kopūstai

06

Derliaus rezultatai, t/ha (trijų pakartojimų vidurkis)

Esant tai pačiai 10,6 t/ha normai, įterpimas į šaknų zoną visiems augalams davė daugiau nei įprastas būdas. Šešiems augalams iš dešimties – daugiau ir už 60 t/ha įprastą normą.

Augalas10,6 t/ha, įprastai60 t/ha, įprastai10,6 t/ha, „Scarabaeus“ į šaknų zoną
Burokėliai7,915,123,3
Kopūstai70,077,096,0
Morkos34,840,042,8
Salierai7,912,014,4
Porai13,726,026,8
Daržinės pupelės (ankštys)3,26,18,2
Pašarinės pupos (sėklos)1,76,74,9
Salotos4,58,07,0
Bulvės18,036,030,0
Ridikėliai7,516,010,5

Serapiniškės, 2019 · UAB "GJ Magma" · VMU

07

Kur tinka dirvožemio gerinimas sapropeliu

  • Miškų sodinimas
  • Vaismedžiai ir uogakrūmiai
  • Šiltnamių ūkis
  • Miesto ir bendruomenių daržai
  • Medžiai ir gėlės konteineriuose
  • Žalieji stogai ir vertikalūs sodai
  • Degradavusio dirvožemio atkūrimas
  • Derlingo sluoksnio kūrimas smėlyje

Kur čia SOILFERT

SOILFERT – tos pačios Lietuvos ežerų sapropelio organinė galia skysto koncentrato pavidalu, tekančio per lašelinį laistymą, purkštuvus ir fertigacijos sistemas. Sunkiosios technikos nereikia.

Pastaba: aukščiau pateikti bandymų rezultatai gauti naudojant kietąjį sapropelio dirvožemio gerintoją, įterptą mašina „Scarabaeus“. Jie apibūdina žaliavą ir technologiją, o ne garantuotą skystojo SOILFERT rezultatą.

76,9 %organinės medžiagos*
49,2 %huminių rūgščių*
1:250–350skiedimas
20–40 l/havienam naudojimui

*Sausojoje medžiagoje, LATSERT bandymų protokolas Nr. 261869 A.

Mokslininkai ir šaltiniai

Apžvalga „Sapropelis – perspektyvi organinė medžiaga kovojant su klimato kaitos poveikiu dirvožemiui“, Tarptautinė nepriklausoma sapropelio tyrėjų grupė, Vilnius, 2019. Pagrindiniai autoriai:

  • Prof. habil. dr. Robert MokrikLietuvos mokslų akademija; Vilniaus universitetas
  • Dr. Ginutis JuozapavičiusSapropelio telkinių tyrėjas
  • Dr. Arūnas SvitojusLietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas
  • Prof. habil. dr. Egidijus ŠarauskisVDU Žemės ūkio akademija
  • Dr. Eugenija BakšienėLAMMC Vokės filialas
  • Prof. dr. Ina AlsiņaLatvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas
  • Petras SteponavičiusPatentuotų sapropelio technologijų autorius
  • Prof. habil. dr. Nikolay BambalovBaltarusijos nacionalinė mokslų akademija

Pagrindinė tyrimų medžiaga

  • Bendri projektai su Lietuvos verslo paramos agentūra Nr. J05-LVPA-K-01-0153 ir J05-LVPA-K-04-0095
  • VDU Žemės ūkio akademijos ir Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto ataskaitos (projektas J05-LVPA-K-04-0095)
  • Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Gamtonaudos institutas: „Sapropelio gavybos ir naudojimo patirtis Baltarusijoje“
  • Patentai LT 6043 (2014), LT 6247 (2016), LT 6496 (2018)

Klausimai apie sapropelį

Ar sapropelis tas pats, kas durpės ar kompostas?

Ne. Durpės susidaro pelkėse, kompostas gaminamas iš atliekų. Sapropelis susidaro po vandeniu be deguonies, todėl jame išlieka daug daugiau huminių medžiagų, aminorūgščių ir mikroelementų.

Ar sapropelį galima naudoti sertifikuotame ekologiniame ūkyje?

Taip. Sapropelis įtrauktas į Reglamento (ES) 2021/1165 II priedą (anksčiau – Reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priedą), laikantis aukščiau nurodytų sunkiųjų metalų ribų. Galutinį sprendimą jūsų ūkiui priima sertifikavimo įstaiga.

Ar SOILFERT pakeičia NPK trąšas?

Ne. SOILFERT yra dirvožemio gerintojas ir biostimuliatorius. Jis gerina dirvožemio gyvybingumą ir maisto medžiagų įsisavinimą, todėl daugelis augintojų gali sumažinti mineralinių trąšų normą.

Kur galima pamatyti vaizdo įrašus?

Abu vaizdo įrašai yra šiame puslapyje: projekto komandos pristatymas ir 2020 m. lauko bandymai karjero smėlyje.

Pasikalbėkime apie jūsų dirvožemį

Šiltnamiai, sodai, lauko kultūros, miškininkystė ar želdynai: parašykite augalą, plotą ir laistymo sistemą – pasiūlysime normą ir kiekį.

Gauti pasiūlymą

Edvardas Andrijaitis

Telefonas / WhatsApp
+370 627 13444
El. paštas
info@alitva.eu

Vaizdo įrašai ir lauko bandymų duomenys: UAB „GJ Magma“, projektas „Scarabaeus“ J05-LVPA-K-04-0095 (2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa).

Gauti pasiūlymą 0
Skambinti WhatsApp Gauti pasiūlymą